Pradžia arba pabaiga.

2009-08-22

Nelaimės aplinkybės tikrai kasdienės – savaitgalis gamtoje, vasariškas karštis ir noras išsimaudyti. Nusprendęs dienos pabaigoje atsigaivinti nukulniavau iki tvenkinio kuriame maudžiausi jau ne vieną kartą. Iki šio įvykio niekada nekilo net menkiausia abejonė, kad čia gali būti pavojinga. Deja pagalvoji apie tai tiktai po… Prieš neriant į vandenį pasisukau šiek tiek į šoną, kad neužkliudyčiau plaukiančio tvenkinyje žmogaus. Šuolis nuo lieptelio į vandenį ir… smūgis į dugną – pirmiausia pajutau minkštą smigimą į dumblą dugne rankomis (turbūt tai man išgelbėjo gyvybę), o po to smūgis galva ir keistas, nepažįstamas pojūtis – negaliu iškilti, išplaukti, negaliu judinti rankų ir kojų. Supratau, kad skęstu. Paauglystėje esu plaukiojęs baseine ne vienus metus, todėl nepasimečiau ir supratau, kad reikia iškilti į viršų ir kviestis  pagalbos nes pats negaliu valdyti savo kūno. Man pasisekė – ant laiptelių į tvenkinį sėdėjo jaunuolių kompanija (todėl aš ir nusprendžiau šokti nuo lieptelio o ne lipti į vandenį). Išsikapanojęs į vandens paviršių (neįsivaizduoju kaip, nes kojų ir rankų nevaldžiau) sušukau „ gelbėkit“ ir „juostelė trūko“.

Kitas vaizdas kurį pamačiau – mėlynas dangus ir veidai aplinkui klausinėjantys „kas, ką jauti, ar gali kalbėti ir t.t.“ Atsipeikėjus ir pradėjus suvokti kas man sakoma – sužinojau, kad susilaužiau kaklą ir man reikalinga skubi medikų pagalba. „Profesorius“ (vyrukas iš ant laiptelių sėdėjusios kompanijos) paskelbęs man šią žinią pasirodė esąs su patirtimi – prieš slag metus buvo patyręs panašią traumą, todėl žinojo kaip reikia elgtis tokioje situacijoje. Nekilnoti, nevartyti ir kitaip nekomplikuoti situacijos. Todėl ištraukęs mane iš vandens, jis paguldė iki pečių juostos ant laiptelių į vandenį o apatinė kūno dalis liko vandenyje. Sutvirtinus (apkaišė) kaklą šlapiais rankšluosčiais ėmiausi organizuoti tolimesnės pagalbos – paprašiau mane gelbėjusios kompanijos paskambinti mano artimiesiems, likusiems sodyboje ir iškviesti greitą pagalbą.

Na o toliau viskas paprasta kaip du kart du – panika artimųjų tarpe, chaosas ant kranto, atskubėję Prienų rajono medikai, kelionė į Kauno klinikas, balta šviestuvų šviesa akyse (čia jau vežė Klinikų koridoriais, kažkokie klausimai prieš operaciją ir vėl „trūkusi juostelė“. Na ir galų gale žiauriausias klausimas (po operacijos) – ką jauti? Paliepimai – pajudink vieną ranką, kitą, pajudink kojas, kurios kojos pirštus liečiu? Ir verdiktas – tau pasisekė galva ir rankos veiks… Kad tikrai PASISEKĖ supratau patekęs į Palangos reabilitacijos ligoninę 2009 m. rugsėjo pabaigoje – čia pamačiau kas galėjo būti ir kas manęs laukia.

Tikrai bus daugiau…

Neigalus.info | apie negalią ir galias

↑ Grab this Headline Animator

Vienas atsakymas į“Pradžia arba pabaiga.”

  1. lyg butum mano istorija nupasakojes,bet man NEPASISEKE,taip

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *