Neįgalus ir įgali – ar gali?

Atėjo metas ir šiai temai. Galų gale. Dviejų žmonių ryšių ir santykių tema yra neišsemiama ir nenuspėjama. Šia tema prirašyta, prikalbėta, pritapyta, pridainuota. Ir štai atsirado dar viena potemė – bent mano situacijoje ir gyvenime (tikrai nerekomenduočiau kitiems). Klausimas kurį noriu labai ramiai ir objektyviai apsvarstyti – ar galima įgalaus ir neįgalaus žmonių sąjunga (kokia nori forma – santuoka, partnerystė ar dar kokia mistinė neatrasta)?

Tik po operacijos apmąstęs savo perspektyvas (neigiamu atveju, jeigu nevaikščiosiu) nusprendžiau pasikalbėti apie tai su mano dukrytės motina, partnere. Norėjau nuimti atsakomybę nuo jos pečių, norėjau, kad žinotų, kad gali laisvai ir be prievartos rinktis – susieti savo tolimesnį gyvenimą su neįgaliu žmogumi ar ne. Žinojau, kad ši tema kaip ir pats pokalbis bus ne iš maloniųjų, bet suvokdamas jų svarbą man ir jai ryžausi. Necituosiu ar neperpasakosiu – nieko perdėm literatūriško tame negali būti ir nebuvo. Paprastas, aiškus situacijos išdėstymas ir bandymas sulaukti atsakingo atsakymo o ne užuojautos ir gailesčio padiktuotų priesaikų ar pažadų bėrimas buvo tikslas. Žinojau, kad rezultatas gali būti ir ne visai malonus man, tačiau siekiau sąžiningo pokalbio. Nenorėjau, kad mane tik gailėtų ir apgaudinėtų (kaip žmogų, ne kaip vyrą, nors būtent šią temą derėtų tiksliau panagrinėti, nes čia yra labai „smagių“ dalykų. Tikiuosi tai padaryti vėliau).

Rezultatas buvo malonus – mane palaikė, stiprino, užgarantavo, kad negalvočiau apie tokias nesąmones ir stengčiausi iš visų jėgų kuo greičiau pasveikti. Lyg ir gerai, lyg ir ramu turėtų būti, tačiau… Svetimi pavyzdžiai, atsarga, už aštrėjusi savigarba man neleido nurimti. Viduje ruošiausi, nors kol kas nebuvo pagrindo… Štai čia išrėšiu pirmą patarimą – NETURĖKITE KVAILŲ ILIUZIJŲ: ĮGALAUS IR NEĮGALAUS PARTNERYSTĖ YRA TIEK PAT REALI KAIP GIMINYSTĖS RYŠIAI SU FĖJA GERADĖJA. Tai reikia suvokti aiškiai ir atsakingai. Ir atmesti nereikalingas iliuzijas apie jausmus – čia jų nelieka, čia veikia visai kitos sudėtinės dalys arba cheminiai elementai (šššššššš, ssssssssssss, brrrrrrrrrr, fffuuuuuuu ir taip toliau). Žmogus kuris nėra sukirtęs „pūdo gyvenimo druskos“, negali pakęsti netvarkos vaiko žaisluose, buityje (perdėtai, liguistai o ne iš principo), nemoka nubraukti nesėkmių ir pakėlęs nosį žengti toliau, toks žmogus nesugebės atlaikyti jam tekusios naštos. TODĖL JO IR NEKLAUSKITE. NES IŠ SAVO ŽMOGIŠKOSIOS SILPNYBĖS JIS SUMELUOS IR PASAKYS TAI KĄ NORITE GIRDĖTI JŪS, O NE TAI KĄ MANO PATS. Čia suveikia gailestis kurio deja čia neturėtų būti. TVIRTAI NUSPRĘSKITE PATS, PRISIIMKITE ŠIĄ ATSAKOMYBĘ IR ŽENKITE TOLIAU. NUSIVYLIMAS AR SKAUSMAS YRA LAIKINA REAKCIJA – KAI REIKS SUGALVOTI KAIP PASIEKTI LĖKŠTĘ, NUSIPRAUSTI AR PAN., NEBELIKS LAIKO ŠIOMS PAIKYSTĖMS.

Šių dviejų tipų bendrabūvio galimybę aptarinėju sąmoningai ir atsakingai – gailesčio pagrindu padarytų sprendimų pasekmes teks patirti savo kailiu ir paskui viską atitaisyti. Todėl ir nerekomenduoju, vistiek teks susimastyti ką reiškia tautosaka „kas dievo dievui, kas muko mukui arba kam lemta šliaužti tas neskris (ar pan.)“.  Todėl dėl pačios svarbiausios priežasties nerekomenduoju šių tipažų santykių – PRARASTO LAIKO. Neįgalaus žmogaus gyvenime laibai svarbi laiko dimensija – jis bėga taip pat greitai kaip ir sveikųjų, tačiau neįgalus juda lėtesniu tempu. Štai ši disproporcija ir sukelia disharmoniją. Labai svarbu likusį laiką išnaudoti optimaliai – nesiblaškant, nesiseiliojant, nekaltinant ir nekeršijant. Svarbu suvokti savo prioritetus, remiantis jais išsikelti sau tikslus ir kryptingai jų siekti. Kasdien ir kasnakt. Kas rytą ir kas vakarą. Nenuilstamai ir atkakliai, kaip niekada anksčiau to nedarėte.

O tiems kurie paneigtų mano patirtį ir pateiktų savo, asmeninės ir būtinai teigiamos patirties pavyzdžių, tegaliu pasakyti – na nesigiminiuoju aš su fėja – geradėja… Ir Kalėdų seneliu jau seniai nebetikiu… Jiems noriu palinkėti išminties savo sprendimuose.

Neigalus.info | apie negalią ir galias

↑ Grab this Headline Animator

13 atsakymai į“Neįgalus ir įgali – ar gali?”

  1. Oho koks straipsniukas!Kaip dėjo ir padėjo į vietą…Iš pradžių vožė kaip su plyta per galva,bet paskui supratau,kad seniai man tokio straipsnio reikėjo.Ačiū,mano bičiuli.

  2. Laba, atleiskit gal nelabai turiu teise cia kistis.Taip as igali,tik manau jus neteisus savo antrajai puselei.Gal ir gailescio reikia, bet gal jai labiau nei jums artumo reikia.Atleiskit uz dingusia lietuviu kalba.

    • Laba diena Asta,
      pirma tai Jūs turite teisę čia „kištis“, nes tai vieša erdvė kurioje skelbiu savo nuomonę bei toleruoju kitų :). Tam šis tinklaraštis ir skirtas. Antra – gailestis kaip jausmas yra netgi privalomas žmogui. Arba tokiam kuris nori vadintis žmogumi. Juk be jo mes būtume ciniškos mašinos. Tačiau tik gailesčio nepakanka. Be pagarbos ir meilės (partnerystėje, poroje, santuokoje ar dar kaip pavadintum) jis yra griaunanti jėga. Nes gailestis suponuoja dvi puses – silpnąją ir stipriąją. Subjektyviai žiūrint (nesvarbu iš kurios pusės). Stereotipiškai mąstant stiprioji gailisi silpnosios (dažnai būna atvirkščiai). Tačiau ar negalia (priklausomai nuo jos sudėtingumo žinoma. Mano atveju ji pasireiškia negalėjimu vaikščioti, todėl automobilį vairuoju rankomis, vežimėlį varau taip pat, apsirengti, nusiprausti, maisto gamybai kaip žinote žmogui taip pat pakanka rankų) padaro žmogų silpnesniu? NE! Negalia pasireiškia ne galūnių funkcijų sutrikimais, o mąstymo barjerais. Jeigu smegeninėje neturėsi įsikalęs žodžio NEGALIU, tuomet viską galėsi. Pasaulis yra atviras, tereikia tik sugebėti jį priimti tokį koks jis yra, be tikslo keisti pagal save. Žmonės taip pat – jie padės jeigu nebūsi atsiskyręs, kompleksuotas ir užsidaręs.
      Hm o dėl artumo…. Jeigu Jūs kalbate apie fizinį, tuomet Jūs net neįsivaizduojate ką gali negalintis vaikščioti (ir judinti dubens….). Patarčiau pasidomėti, atrasite tikrai netikėtų dalykų. Man tai taip pat netikėtas siurprizas. Kita vertus juk fizinio artumo kokybė priklauso nuo Jūsų fantazijos ir Jūsų tabu. Praplėskite šias ribas ir atrasite tiek daug naujo…..
      Na o jei kalbate apie dvasinį artumą, tuomet tik atsidusiu ir sumurmėsiu – tai jau privati erdvė ir čia galioja tokios pačios taisyklės – tiek įgaliems tiek ne. Juk galų gale antras žodis šiame junginyje toks pats – ŽMOGUS.
      Ar Jūs manote, kad fiziniai apribojimai žmogų padaro ne žmogumi?

      • Labutis, niekada net į galvą nešovė, kad kokie nors fiziniai ir ne tik apribojimai žmogų gali padaryti ne žmogumi.Ir aplamai, turiu kvailų iliuzijų, kad partnerystė ir visa kita tikrai realu.Visai čia nesvarbu neįgalumas ir tikrai manau nesu panaši į „fėją geradėją“ 🙂
        Jūs labai įdomus žmogus. Dėkoju, jau vien už tai,kad apie kai ką privertėte pamąstyti.

        • Laba Asta,

          nenorėjau pasirodyti cinikas, todėl papildysiu savo komentarus keliomis mintimis. Vyro ir moters santykių esme laikyčiau harmoniją. Ši būsena (ar savijauta) leidžia partneriams, sutuoktiniams pajusti gyvenimo pilnatvę – mėgautis visais įmanomais gyvenimo malonumais (tiek dvasiniais tiek fiziniais). Todėl tiek vyras tiek moteris ieško tos „tobulos, atitinkančios, egzistuojančios“ antros pusės vildamiesi rasti galintį suteikti tą harmoniją. Čia įžvelgiu didžiausią klaidą – dalijančių harmoniją neegzistuoja. Ją sukuria 2 žmonės per tam tikrą laiką ir tam tikrose aplinkybėse. Todėl drąsiai teigiu, kad tai yra tikslas nepriklausomai nuo fizinių trūkumų ar privalumų (juk tai kas vienam nuostabu, kitam nepakeliama). Jo reikia siekti jeigu nori įprasminti savo žmogiškąją esybę. Harmonija kaip ir santuoka ar partnerystė, ar draugystė, ar pagarba ar netgi meilė yra realu – tereikia to siekti pačiam kasdien o ne ieškoti „mėlynosios paukštės“ kuri Jums tai atneš. Laimė yra čia ir dabar. Ją reikia mokėti matyti, girdėti, užuosti, pajusti…

          • Dar kartą labutis,
            viskas puiku, pats tikrai dėl harmonijos teisus.Neieškau nieko fantastiško, labai myliu gyvenimą.Kartais „apstoja“ pesimistiškos mintys(matyt kaip ir daugumą moteriškių :)) Tik gal neturiu tiek tikėjimo kaip pats,arba matau, jaučiu realiau kai ne kuriuos dalykus.Už tai aišku mane smerkia, kad reikia į viską žiūrėti tik teigiamai ir t.t. Nesvarbu.Jau pavasaris, su saule ir šiluma nuotaikos puikios ateina.
            Kai grįš iš Palangos reabilitacijos centro draugas būtinai liepsiu jam pasiskaitinėti jūsų svetainėje.
            Dar kartą dėkoju už visokias mintis. Žinai, kaip kempiniukas jas susiurbiau …

          • Artėjančių švenčių proga Jums abiems noriu palinkėti tikėjimo, ryžto ir svarbiausia pagarbos vienas kitam. Tiesiog kaip žmonėms. Nesvarbu Jūs eisite, skrisite ar šliaušite. Svarbu į priekį. Sėkmės ir sveikatos!

  3. Dėkui didelis,
    ir pačiam viso ko geriausio. Mes ne pora, bet būtinai perduosiu artėjant tokioms gražioms šventėms palinkėjimą „svarbu į priekį“

  4. Magnolija

    Nuomonė gana reali, iš patirties. Ypač šita nuomonė tinka neįgalioms merginoms-moterims. Nes joms vis dar keliami didžiuliai reikalavimai (visų pirma pačios sau juos kelia) kurie susiję su fizinėmis galimybėmis arba judėjimo greičiu, nenoru būti prastesnėmis toms sveikosioms moterims tiek savo grožiu, seksualumu. O viskam reikia nemažai laiko. Dėl to mes sveikiems vyrams retai kada esame tinkamos darniems ilgalaikiams santykiams jauname amžiuje (dar tuomet kai yra galimybė susilaukti vaikų).
    Kitas patarimas vyrams rateliuose ar sunkiai judantiems ramentais, kurie žūt būt ieško partnerės ar žmonos tik sveikos, nebijoti pažvelgti į moterį rateliuose kaip į galimą gyvenimo draugę, nekreipti dėmesio į aplinkinių požiūrį „kad toks su tokia“… Dažnai turėti daugiau panašumų nei skirtumų ir judėti panašiu tempu yra geriau nei puikuotis ar džiaugtis, kad pavyko rasti gražuolę ir sveiką draugę ar žmoną, nes tai gali būti labai laikina. Visuomet sveikam-gražiam ir protingam žmogui yra didesnė tikimybė susirasti kitą tokį pat partnerį gyvenimui nei neįgaliam, to nėra ko bijoti pripažinti. Jei sveika, gražuolė, protinga neįgalaus vyro draugė ar žmona pati ir nebus linkusi eit į šoną, negalime pasitikėti kito sveiko vyro rodomu noru ir iniciatyva susipažinti, nuvilioti. Šiuo klausimu galioja panašūs dėsniai žmogui kaip ir kitiems gyvūnams. Kadangi neįgalieji visgi turi mažesnį pasirinkimą susirasti porą (atleiskit tie kuriuos įžeidžiau) mes ją radę turėtume labiau ir branginti, nerizikuoti 🙂

  5. Aš manau gali būti pora neįgalus ir įgali. Arba neįgali ir įgalus. Aišku, yra tokia kategorija žmonių, kuriems mintis apie tokią sąjungą nepriimtina iš siauraprotiškumo, kaimiškumo, egozimo. Bet galų gale jie nrturi jokio garantinio lapo, kad patys niekada nepatirs jokios negalios. O dabar apie sąjungą neįgalaus ir įgalios arba atvirkščiai. Jei tau su žmogum gera būti, turite apie ką pasikalbėti, jums linkma kartu, gera liestis – kodėl gi ne? tada visų kitų dalykų nesijaučia. Juk kaip Audrius gražiai laidoje pasakė – negalia ne galūnėse, negalia galvoje. Manau neįgaliu tapęs žmogus, nuo šoko kas jam nutiko, iki adaptacijos, prisitaikymo ir prisikėlimo gyventi nueina sunkų psichologinį kelią, nekalbu jau apie fizinę realybę. Ar jūs pats Audriau, atvirkštiniu atveju, būtumėte palikęs savo pusę? O gal tokia situacija pats geriausias santykių patikrinimas, po kurio viskas labai aišku. Teko sutikti nemažai tokiose situacijse paliktų vyrų ir teko sutikti nepaliktų. ir priežastys mano manymu negalūnėse, o galvose, širdyse, abiejų.Ne visi žmonės vertina kitus žmones pagal galūnes. Yra svarbesnių dalykų. Audriau, patikėk, kad neįgalus vyras turėtų įgalią partnerę – visai nepasaka, pačiam tubūt teko sutikti tokių porų. Bandykit. Ir jei vieną kartą nepavyks, vežimėlis ne prie ko. juk ir puse sveikų issiskiria. Gal tik tam sveikiau neaatitikimo atveju, morališkai sunkiau skirtis su neigaliu. O neigaliu išdidumas, savivertė bent jau išoriškai – oho. Tai jie ir patys atstumia, kad parodyt vat koks aš kietas. Sėkmės visiems, sutikite savo meilę, atmeskite išankstines baimes mylėkit ir būkit mylimi.

    • Lina,
      laikas kai dalinausi Jūsų komentuojamomis mintimis senai praėjęs. Neišsižadu to ką parašiau. Tačiau laikas patikslino ir kažkiek pakoregavo tai ką rašiau.
      Pats įsitikinau tuo ką sakiau paskutinėje laidoje ir ką manau esant tiesa (negalia ne galūnėse, galvoje). Savo kailiu. Jūs Lina teisi – negalia nėra priežastis būti atstumtam ar nesuprastam. Mūsų trūkumai, kompleksai ir baimės yra mūsų priešai. Esu tikras – nėra neįmanomų dalykų, nes Jūs teisi sakydama, kad viskas įmanoma. Taip, aš pažįstu žmones kurie yra „skirtingo ūgio“ tačiau jiems tai nekliudo. Nes juos jungia ne trūkumai, o bendrumai. Yra ne viena priežastis kodėl pati keisčiausia sąjunga gali būti palaiminta. Tačiau mano giliu įsitikinimu būtinos pagrindinės sąlygos: a) pagarba ir b) jausmai. Tai būdinga tiek vaikštantiems, tiek šliaužiantiems, tiek kitaip stebinantiems aplinkinius.
      Atsakau į Jūsų pastebėjimus – ar aš būčiau palikęs neįgalia tapusią partnerę? Ne. Nes mane su ja pirmiausia siejo ne jos ūgis ar svoris ar išvaizda. Tai mūsų vaikas. Ir iš to kylanti atsakomybė. Tai cementas kuris gali sujungti bet kokią konstrukciją. Pagarba jungia tuomet kai šlubuoja emocijos ar jausmai. Jūs puikiai suprantate, kad jausmai ir emocijos nepastovūs kaip Naglio Šulijos prognozės, tačiau jos būtinas komponentas bendroje dėlionėje siekiant harmonijos. Prie jų reikia padirbėti jei nori mėgautis jų teikiamais džiaugsmais. Deja be jų pagarba ir atsakomybė ilgainiui tampa našta. Yra daug laimės receptų ir harmonijos teorijų tačiau jos kaip eteris – lakios ir neapčiuopiamos.
      Mano patirtis man byloja paprastą ir aiškią tiesą – nekreipk dėmesio į kliūtis, nes tai vitaminai stiprinantys tave, dairykis aplink, nes kiekviena detalė gal būti reikšminga, duok ir nesitikėk gauti atgal, nes turtas yra procesas, ne rezultatas, nebijok prarasti, nes tik netekęs turėsi galimybę vėl įgyti.
      Nėra neįgaliųjų išdidumo – yra tiesiog išdidūs žmonės. Nesvarbu kaip jie atrodo ar juda. Mūsų patirtis mus palaužia ir padaro neįgaliais arba užgrūdina ir mes tampame išdidžiais. Aš pasirinkau pastarąjį variantą, nes man tai labiau priimtina – likti išdidžiu, bet nepalūžusiu. Tai mano palikimas mano dukrai. Noriu vienintelio – palikti jai bent kelis laimės recepto ingredientus. Pradžiai, jos laimės eliksyrui.
      Šiandien į savo klausimą atsakyčiau kitaip – taip viskas įmanoma.

  6. Superinis tekstas. Valio, kad šiandien galvojate, kad viskas įmanoma. taip, pagarba – pagrindas. Jausmai – kaip orai. Nors psichologai teigia, kad mūsų jausmus sukelia mūsų mintys. Gera patnerystė neįmanoma be abipusio įsupareigojimo tam tikra prasme tobulėti – mokėt atleist, pripažint klydus, na bet bet tai abipusiai. Gera buvo jus pamatyti laidoje tokį stiprų, žydintį, su geru jumoru jausmu. Dideliausios sėkmės, laimės eliksyro. Aš tikiu ir galvoju, kad medicina sparčiai eina į priekį, ir mes nežinome, ką ji mums pasiūlys po kelerių metų ar daugiau metų. lai nebūna tai sliekas ant kabliuko, bet …gyvenimas neprognozuojamas. Žinote, savo tekstu pavaišinote ir mane laimės eliksyru. Ačiū :).

  7. As neigalus kiek pazindinciaus su moterim iseina snipstas joms reik masinos pinigu turtu ,ir kaip greiciau isitemt i lova

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *