Svarmenų kilnojimas sėdint vežimėlyje

Sveiki,

Noriu pasidalinti patirtimi (skausmu :)). Bėda ta, kad jau kuris laikas skaudėjo dešinį petį – perlipant iš vežimėlio, atsikeliant, remiantis ir t.t. Kartai netgi sukantis į šoną. Kurį laiką pakakdavo poilsio ir skausmas aprimdavo, pastaruoju metu jau perėjau prie nuskausminamųjų, nes jis tapo nuolatinis. Per dieną 3 tabletės Ibuprofen ir galima lėkti toliau.

Rimtai suėmus skausmui supratau, kad prasidėjo negrįžtami „pokyčiai mano organizme“*. Suprasdamas, kad tai gali ateityje tapti rimtesne problema, kreipiausi į medikus. Gyd. traumatologas apžiūrėjęs rentgeno nuotrauką buvo nusiteikęs filosofiškai, todėl mane tai nuramino. Po trumpo paaiškinimo, kad žmogus jau seniai „išlipo iš medžio“ ** ir jo atraminėmis galūnėmis yra kojos konstatavo faktą, kad dėl per didelio fizinio atraminio krūvio peties sąnariui susiformavo, kažkoks antras sluoksnis kurios rezultate peties kaule po juo prasidėjo kaulo retėjimas (osteoporozė). Todėl man ir skauda. Taip pat informavo, kad profesionaliai sportuojantiems „vežimėlininkams“ dėl didelio krūvio yra keičiamas sąnarys. Supratau, kad svarmenis kurį laiką teks atidėti, o ateityje su jais elgtis itin atsargiai ir be saviveiklos (kilnojimas be specialisto kineziterapeuto konsultacijų).

Priežasties sužinojimas kol kas neišsprendė problemos, nes laukia echoskopija. Tuomet tikiuosi paaiškės kaip galima šią problemą išspręsti. Pasidalinsiu ir  šia info, nes manau kažkam tai gali būti aktualu.

Kiek nustebino faktas, kad vežimėlininkai – kultūristai (vieną pažįstu) tuo nesiskundžia. Numanau, kad su tokia problema susiduriama kai ėmiesi svarmenų be specialisto konsultacijos. Va todėl ir prisiminiau „varymą per negaliu“ reabilitacijose, sporto salėje. Pamenu ir kineziterapeutės perspėjimą – neforsuok. Tačiau tuo metu reikėjo kažkur išsilieti ir geriausias būdas pasirodė jėgos pratimai. Akivaizdu, kad tai buvo mano klaida.

Nesuklyskit Jūs, nes skausmas kartais „iki myžtelėjimo“ ;).

Diagnozė ir gydymas

Po echoskopijos paaiškėjo skausmo priežastis: Ac tarpas lyginant su dešiniu pečiu 9 mm, minkštieji audiniai sustorėję, yra skysčio, matyti intensyvesnių darinių iki 9 mm. ir pan. Žodžiu sąnariui „šaibės“ kaip supratau 🙂 Su tokia echoskopijos išvada keliavau pas Kauno Klinikų reabilitologą Tomą Morkevičių. Čia man pasisekė dar labiau – šis gydytojas po traumos taip pat juda vežimėlio pagalba, todėl jo konsultacija kaip  niekad tiksli ir aktuali. Juk kas daugiau jei ne išbandęs ir patyręs savo kailiu geriausiai žinos ką daryti, juolab profesionalus medikas.

Jo apžiūrėtas gavau patarimų dėl fizinių pratimų kuriuos būtina atlikinėti norint susigrąžinti jautrumą apatinėje plaštakos dalyje***. Taip pat skyrė procedūras: elektrostimuliaciją plaštakai bei ultragarso procedūras peties sąnariui gydyti. Po kelių savaičių procedūrų rezultatas tik  geras – peties skausmas sumažėjo iki minimumo (retkarčiais prie didesnių krūvių), plaštakos jautrumas ženkliai padidėjęs. Gydymas tęsiamas :).

Išvada – neišgydyta ankstesnė peties trauma, per didelis ir svarbiausiai neteisingas krūvis su svarmenimis bei apkrovos „vaikštant rankomis“ padarė savo – peties sąnarys pažeistas negrįžtamai. Išeitis – priežiūra ir „neperkrovos“. Blin – pensija, ne kitaip :).

* – tai mano pirmosios gydytojos išvada kai prasidėjo spastikos traukuliai praėjus keliems mėnesiams po traumos reabilitacijoje.
** – turima galvoje kai žmogus iš beždžionės virto žmogumi, nustojo karstytis medžiais ir pradėjo vaikščioti.

*** – nuo didelio krūvio mano kairės rankos dilbio apačioje esantys raumenys sukietėjo ir užspaudė nervą. To rezultatas dalies delno nejautra.

Neigalus.info | apie negalią ir galias

↑ Grab this Headline Animator

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *