Būsto pritaikymo programa neįgaliems – I dalis – veikėjai

Pagaliau atėjo metas pasidalinti informacija ir patirtimi ir šioje srityje. Taip jau pakrypo, kad gavau jos „per akis“. Ne tik teigiamos, bet ir ne visai. Noriu šiame ir kituose įrašuose šia tema pasidalinti savo sukaupta informacija ir patirtimi – tuo kas svarbu žinoti tiems kurie nori ir/ar naudojasi valstybės pagalba neįgaliems asmenims įrengiant/pritaikant neįgaliojo poreikiams jo būstą. Šiame procese daug niuansų į kuriuos reikia įsigilinti.

Mano žiniomis nėra vieningos sistemos – taikomi skirtingi modeliai skirtingose savivaldybėse. Faktas, kad šią programą vykdo savivaldybė. Programa finansuojama savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis. Kauno mieste teisę vykdyti šią programą savivaldybė yra perleidusi Kauno neįgaliojo jaunimo centrui. Būtent su šia organizacija ir „susidūriau“. Susidūriau tiesiogine žodžio prasme, tačiau apie tai vėliau.

Kas ir ką daro (turi daryti).

Kaune neįgaliam asmeniui kuris turi teisę pasinaudoti šia valstybės lengvata reikia kreiptis ne į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, o į Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro vadovą Algirdą Šimoliūną. Mano subjektyvi nuomonė apie šį valdininką – atsargiai, tai apsukrus klerkas veikiantis ne Jūsų labui. Tai sistemos žmogus kuris jai ir tarnauja. Ir blogiausia, kad niekaip nenori suprasti, kad jo atstovaujama sistema veikia tik vienu tikslu – padėti neįgaliam žmogui prisitaikyti būstą.

Kita ne mažiau svarbi persona šiame procese, tai A. Šimoliūno pavaduotojas, būsto pritaikymo neįgaliųjų poreikiams skyriaus vedėjas Vidas J. Zigmantas. Šis klerkas rengia reikalingus dokumentus, organizuoja darbus, vykdo pritaikymo darbų kontrolę. Tai ypatingai apsukrus klerkas. Puikiai išmanantis sistemą ir mokantis prisidengti įvairiais normatyviniais dokumentais. Mano subjektyvia nuomone – iki tobulumo įvaldęs demagogijos meną. Siekdamas tikslo šis klerkas nesibodi naudotis bet kokiomis priemonėmis – spaudimu, šantažu ir pan. Atvirai meluoja ir apgaudinėja. Būkite labai atidūs bendraudami su šiuo klerku, jis ypatingai lojalus sistemai, o ne šios programos tikslui – neįgaliam asmeniui. Bendraujant su abiem Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centro klerkais patariu pokalbius įrašinėti, tai padės procese norint apsisaugoti nuo jų savivalės ir sukčiavimo.

Dar vienas asmuo dalyvaujantis šiame procese (turintis atstovauti Jūsų, t.y. neįgaliojo interesus), būsto pritaikymo asmenims su negalia komisijos narys, Kauno m. neįgaliųjų draugijos vadovas Ignas Mačiukas. Darbų organizavimo eigoje paaiškėjo įdomus dalykas – šis asmuo yra oficialus neįgaliojo asmens kuriam pritaikomas būstas interesų sergėtojas. Tai būtent jis turi sekti, kad nebūtų pažeisti asmens kuriam pritaikomas būstas interesai. Jis budriai ir atsakingai turėtų žiūrėti, kad darbai būtų vykdomi pagal numatytą planą ir biudžetą. Jis labai svarbus nes jam mokamas atlyginimas už šį darbą. Atstovus darbui komisijose renka ir skelbia Neįgaliųjų departamentas prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kiti komisijos nariai – komisijos pirmininkas Vygaudas Molis, komisijos pirmininko pavaduotoja, savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskienė, savivaldybės statybos skyriaus vyr. specialistė Elvyra Obelevičienė, statybos ekspertas ir buhalterė. Tikėtis, kad komisija veiks Jūsų labui naivu – tai patvirtina mano patirtis ir mano pažįstamų kurie taip pat bandė pasinaudoti šia valstybės suteikiama lengvata. Susidūrus su šios programos vykdytojais pasijusite niekingu sraigteliu ir jeigu nemotyvuosite kitaip, turėsite skaičiuoti kiekvieną kvadratinį metrą ar sunaudotą medžiagos vienetą. Pačiam sukontroliuoti šį procesą be šansų. Tai sistema kuri visiškai neorientuotą į neįgalųjį – tai sistema kuri siekia pasipelnyti neįgaliojo sąskaita.

Iš biudžeto kuris skiriamas būsto pritaikymui dalis lėšų skiriama administravimui – tame tarpe ir dirbančiųjų prie projekto atlygiui. Štai kas mane nustebino – aš kaip darbų užsakovas ir trišalės sutarties dalyvis niekada nesamdžiau Kauno neįgaliųjų draugijos vadovo atstovauti mano interesams. Tai padarė ND (neįgaliųjų departamentas) už mane. Jis (atstovas) neprižiūrėjo, kad darbai būtų atlikti laiku ir tinkamai, tačiau atlygį už rankos pakėlimą komisijos posėdyje kuris nusprendė ar esu tinkamas pasinaudoti šia lengvata gavo. Taigi galiu drąsiai pasakyti jog šis žmogus neturėdamas jokių mano įgaliojimų, nenuveikdamas mano labui nieko gavo atlygį už tai ko nedarė. Deja čia ir vėl sistema – taip yra įsisavinamos lėšos skirtos neįgaliojo būsto pritaikymui. Neabejoju, kad 99% atvejų besinaudojantiems šia lengvata pritrūksta lėšų, kad pilnai pritaikyti būstą, todėl dalį biudžeto lėšų skirti valdininkų rankos pakėlimo apmokėjimui yra labai neteisinga, tačiau kaip sistema teigia – teisingumas ne visada teisingas.

Programa numato dvi galimybes – pačiam finansuoti pritaikymo darbus ir po to pateikus visus reikiamus dokumentus susigrąžinti pinigus arba perleisti pritaikymo darbus organizuoti vykdytojui. Kaune tai – Kauno neįgaliojo jaunimo užimtumo centrui. Beje kodėl Kauno savivaldybė pasirinko šiai programai vykdyti administratorių, o ne pati prisiėmė šią pareigą nesupratau. Vilniuje tai daro savivaldybės darbuotojai. Kas geriau negaliu pasakyti, nes ne Kauno atvejų nežinau. Tačiau tikrai žinau, kad Kauno m. pasirinkta netinkama organizacija. Netinkama nes ji nesuinteresuota padėti neįgaliam, ji suinteresuota dalies lėšų įsisavinimu. Kyla klausimas – jei savivaldybės socialinių paslaugų skyriaus darbuotojai gauna atlygį už darbą kodėl jie nesiima vykdyti šios programoms? Kodėl reikia šį darbą perleisti vykdyti trečiai šaliai ir taip sumažinti lėšų skirtų darbams atlikti dalį. Administravimo dalis bendrame biudžete sudaro keliolika procentų. Taip iš dvidešimt kelių tūkstančių skiriamų neįgaliam asmeniui pagelbėti keli tūkstančiai nubyra tarpininkui. Štai ir įrodymas kam reikalingas tarpininkas. Manau savivaldybės darbuotojai – komisijos nariai negalėtų gauti atlygio už darbą komisijoje jei pati savivaldybė vykdytų šią programą. Juk taip jie 2 kartus gautų atlygį už darbą – pagrindinis pareiginis atlygis ir papildomas už tą patį darbą. Tai elementari lėšų įsisavinimo schema.

Reikalavimai norint pasinaudoti būsto pritaikymo lengvata

Kad pasinaudoti programos rėmuose numatytomis lėšomis pritaikant būstą neįgaliojo asmens poreikiams Jums reikia atitikti šiuos reikalavimus:

  • turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis – labai ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
  • turi būti nustatytas techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (aktyvaus tipo neįgaliojo vežimėlis; neįgaliojo vežimėlis, skirtas paraplegikui (tetraplegikui); elektrinis vežimėlis, skuteris ar kito tipo neįgaliojo vežimėlis) – ryškūs judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai;
  • turi būti nustatytas kitų techninės pagalbos neįgaliesiems priemonių poreikis (vaikštynės, ramentai ir pan.) – vidutiniai judėjimo ir apsitarnavimo funkcijų sutrikimai.

Būsto pritaikymo finansavimo tvarką nustato 2013 m. kovo 27 d. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas nr. A1-137

II dalyje netrukus – kaip vyksta procesas, kas ką daro ir ko nedaro.

Neigalus.info | apie negalią ir galias

↑ Grab this Headline Animator

2 atsakymai į“Būsto pritaikymo programa neįgaliems – I dalis – veikėjai”

  1. 7.1. būstas turi būti asmens, kuriam prašoma pritaikyti būstą, įstatymų nustatyta tvarka deklaruota ir faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta;
    7.8. būstas turi priklausyti nuosavybės teise pareiškėjui ar bet kuriam kitam fiziniam asmeniui arba savivaldybei (socialinis būstas);

    Ar kas gali paaiškint? Man šie abu punktai prieštarauja vienas kitam. Tai, ar būtina, kad būstas nuosavybės teise priklausytų neįgaliąjam ar ne? Nes 7.8. punktas mini, kad, gali priklausyti „bet kuriam kitam fiziniam asmeniui“…
    Pati slaugau savo gyvenimo draugą visiškos negalios, neveiksnų, bet savo būste (jo būstas yra bendrabutyje, kur pritaikymas jo poreikiams yra neįmanomas). Mano būstas yra taip pat labai mažas, bet turiu nedidelį dušą į kurį savo neįgalaus žmogiuko niekaip neįtalpinu. Tenka vežt maudyti pas gimines. Pati esu smulkaus sudėjimo, o mano draugas sveriantis apie šimtą kg; kiekvieną kart norint išvežt į lauką, maudyt, turiu ieškot žmonių kurie nukeltų į pirmą aukštą (gyvenu ketvirtam), įkeltų ir iškeltų į mašiną, nuneštų į dvyliktą aukštą (pas gimines kur turiu galimybę išmaudyt) ir vėl iš pradžių ikelt/iškelt į mašiną ir į namus ketvirtame aukšte….

    Pagal tuos du punktus (prieštaraujančius vienas kitam) ar turėčiau teisę į būsto pritaikymo lengvatą, šiuo atveju dušo kabinos?
    Iš anksto dėkui už atsakymą.

    • Laba diena, Jolita
      Atsakysiu iš savo patirties – būstas kurį aš prisitaikiau nuosavybės teise man nepriklauso. Tačiau aš esu deklaravęs nuolatinę gyvenamą vietą šiame būste. Norint pritaikyti neįgaliojo poreikiams ne Jums priklausantį būstą Jūs turite gauti to asmens sutikimą, arba prašymas pritaikyti turi būti teikiamas būsto savininko vardu (tarkim Jūs rengiate dokumentus savo draugo vardu – jeigu jis kalba, gali pasirašyti tai patvirtindamas įgaliojimo nereiks. Jeigu yra abejonių dėl jo veiksnumo, reiktų pasirūpinti įgaliojimu veikti už jį.) Iš to kaip apibūdinate situaciją faktiškai Jūs turite teisę į būsto pritaikymą, tačiau patarčiau Jums susisiekti su Kauno m. savivaldybės administracijos socialinių paslaugų skyriaus vedėja Marija Vyšniauskiene (čia tuo atveju jei gyvenate Kauno mieste. Jei ne į atitinkamą tarnybą savo miesto savivaldybėje). Iš mano patirties ji bene labiausiai linkusi padėti neįgaliam žmogui be naudos sau.

Komentarai

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *